iškiūtėti

iškiū́tėti intr. kurį laiką išbūti kiūtint: Visą naktį negalėjau užmigti: iškiūtėjau, į priegalvėlį įkniubęs Vaižg. Tačiau visą laiką iškiūtėti neįmanoma sp. Visą vasarą iškiūtėjo grytelėj nieko neveikdamas, o dabar bėdoja duonos nebeturįs Dkk. \ kiūtėti; iškiūtėti